Plungės TVM

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
El. paštas Spausdinti PDF

 

PATVIRTINTA 

mokyklos direktoriaus įsakymu 

2012-06-19 Nr.V1-123 

PLUNGĖS TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO MOKYKLOS 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA 

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1.1.  Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka parengta ir atnaujinta vadovaujantis šiais dokumentais: 

  • LR Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymais  bei  Mokyklos nuostatais;
  • Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269;
  • Pagrindinio profesinio mokymo programomis;
  • Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.V-482;
  • Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.ĮSAK-1387 (LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.V-1392 redakcija). 

1.2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, tėvų (globėjų) informavimas padeda mokiniui mokytis, bręsti kaip asmenybei, pateikia informaciją apie mokymosi pažangą, nusako mokytojo, mokyklos darbo sėkmę. Suteikia tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprina ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos. 

1.3. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. 

1.4. Formalusis vertinimas – pažymiu įvertinti mokinio pažinimo srities rezultatai. Pagrįstas pasiekimų lygiais. 

1.5. Neformalusis vertinimas – žodinis, kai mokytojas vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; raštiškas, kai fiksuojami vertinimai (pagyrimai, pastabos) lankomumo sąsiuvinyje, mokinio užrašuose, teikiami pagyrimo raštai. Pagrįstas informacijos kaupimo, jos analizės, fiksavimo ir informavimo būdais.

1.6. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, pagal nustatytus vidurinio ugdymo bendrųjų programų lygius. 

1.7. Įsivertinimas –  mokinio sprendimai apie jo paties daromą pažangą bei pasiekimus. 

1.8. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas). 

1.9. Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas - vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais, stebima ir vertinama daroma pažanga. 

1.10. Vertinimas orientuotas į mokinių kompetencijų ugdymą. 

2.  VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

2.1. Vertinimo tikslai:

  • Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
  • Suteikti mokiniams informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą.
  • Nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo kokybę. 

2.2. Vertinimo uždaviniai: 

  • Padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, kelti mokymosi tikslus;
  • Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes ir nustatyti problemas bei spragas;
  • Diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą;
  • Suteikti tėvams ar globėjams informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;
  • Stiprinti ryšius tarp mokyklos, mokinio ir tėvų (globėjų);
  • Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą. 

3. VERTINIMO PRINCIPAI 

  • Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
  • Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
  • Vertinimas atviras ir skaidrus.
  • Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
  • Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas. 

4.  VERTINIMO TIPAI 

4.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. 

4.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. 

4.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. 

4.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus. 

4.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai. 

4.6. Kaupiamasis vertinimas tai informacijos  apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas. Kaupiamasis vertinimas skatina mokinius bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, drąsiai mąstyti ir nebijoti pažymių. Kaupiamuoju vertinimu siekiama, kad mokiniai dirbtų per visas pamokas, o ne tik stengtųsi gerai parašyti tikrinamuosius bei kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Kiekvienas  mokytojas turi savo dalyko kaupiamojo vertinimo metodiką (taškai, pliusai, minusai, „mažieji“ pažymiai, kreditai ir pan.). 

Kaupiamojo vertinimo pranašumai: 

  • praplečiamos vertinimo ribos, sumažėja neigiamų vertinimų, įvertinamos mažiausios mokinio pastangos;
  • įgalina mokinius dirbti per visas pamokas, ugdo tvirtas vidinio vertinimo nuostatas;
  • diferencijuojama mokinio atlikto darbo vertė;
  • padidėja vertinimo objektyvumas; 

Kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant  baigiamuosius darbus (kvalifikacinius egzaminus, mokyklinius brandos egzaminus, baigiamuosius projektus), nes šiais atvejais  įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis. 

5. MOKINIŲ ŽINIŲ IR SUPRATIMO, GEBĖJIMŲ, ĮGŪDŽIŲ BEI DAROMOS PAŽANGOS (KOMPETENCIJŲ) VERTINIMAS 

5.1. Dalyko mokytojai per pirmąsias pamokas supažindina mokinius su pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, savo dalyko vertinimo metodika. 

5.2. Mokomųjų vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo  programų atskirų dalykų  pasiekimai vertinami pažymiu: 

Vidurinio udgymo dalykai

Profesinio mokymo programos

  • Lietuvių kalba ir literatūra
  • Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų, prancūzų)
  • Istorija
  • Geografija
  • Integruotas socialinių mokslų kursas
  • Matematika
  • Informacinės technologijos
  • Biologija
  • Chemija
  • Integruotas gamtos mokslų kursas
  • Fizika

 

  • Technikos priežiūros verslo darbuotojo programos dalykai
  • Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo programos dalykai
  • Automobilių mechaniko programos dalykai
  • Padavėjo ir barmeno programos dalykai
  • Kaimo turizmo organizatoriaus programos dalykai
  • Statybos verslo paslaugų teikėjo programos dalykai
  • Virėjo programos dalykai
  • Maisto pramonės darbuotojo programos dalykai
  • Siuvėjo programos dalykai
  • Staliaus programos dalykai
  • Sekretoriaus programos dalykai
  • Apdailininko (statybininko) programos dalykai

 

5.3. Mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami Įskaityta, Neįskaityta: 

Vidurinio udgymo dalykai

Profesinio mokymo programos

  • Dorinis ugdymas (etika, tikyba)
  • Pasirenkamosios menų programos (kompiuterinės muzikos technologijos, grafinis dizainas)
  • Bendroji kūno kultūra ir pasirenkamoji sporto šaka
  • Mokomųjų dalykų moduliai
  • Sveika gyvensena

 

  • Profesinė etika ir bendravimo psichologija
  • Darbuotojų sauga ir sveikata
  • Civilinė sauga
  • Anglų kalba (profesinio mokymo programų 3 kurso mokiniams)
  • Pirmoji pagalba
  • Sveikos mitybos pagrindai

 

 

5.4. Mokinių kontroliniai, savarankiški, laboratoriniai, projektiniai ir kiti darbai, kai mokinys parodo pasiekimų lygiuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną. 

5.5. Mokinių pasiekimai vertinami dešimties balų sistema: 

Vidurinis ugdymas

Profesinis mokymas

10, 9  – aukštesnysis pasiekimų lygis;

8,7,6 -  pagrindinis pasiekimų lygis;

5,4 – patenkinamas pasiekimų lygis.

Jei mokinys nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygio, jo žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami neigiamais pažymiais – 3,2,1.

 

10 – puikiai,  9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 - patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 - silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

 

 

 5.6. Neatestuotas mokinys – mokinys, kurio dalyko(-ų) mokėjimas per pusmetį ar mokslo metus yra neįvertintas. 

6. VERTINIMO FORMOS, UŽ KURIAS RAŠOMAS PAŽYMYS 

6.1. Kontrolinis darbas 

  • Skiriamas baigiant didesnę temą, skyrių, dalyko programos dalį.
  • Jis gali trukti 45-90 minučių.
  • Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Kiekvieną savaitę sudaromas bendrojo lavinimo dalykų kontrolinių darbų tvarkaraštis.
  • Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis nuoseklumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.
  • Kontrolinio darbo formos gali būti įvairios: klausimynas, rašinys (samprotaujamasis, literatūrinis ir kt.), testas, projektinis darbas, pateiktys, uždavinių sprendimas, grafiniai, praktiniai darbai ir kitoks raštu ar praktiškai atliekamas darbas.
  • Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo (atlikimo) dienos.
  • Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į dienyną.
  • Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo (vėliausiai iki pusmečio pabaigos).
  • Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Mokytojai derina ir pildo kontrolinių darbų tvarkaraštį. 

6.2. Laboratorinis, praktinis darbas 

  • Ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai.
  • Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas).
  • Praktiniai darbai trunka ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ar praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai.
  • Laboratorinio (praktinio) darbo rezultatai paskelbiami per dvi savaites.
  • Laboratoriniai (praktiniai) darbai atliekami pagal numatytą planą.
  • Įvertinimas įrašomas į dienyną.
  • Profesinio mokymo praktiniai darbai gali trukti 4-8 pamokas.
  • Vairavimo mokymo pamoka trunka 90 min.
  • Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę pradedama, kai mokinys moka kelių eismo taisykles.
  • Ugdo mokinių praktinius vairavimo gebėjimus.
  • Vairuoti mokoma vadovaujantis  vairuotojų kvalifikaciniais reikalavimais .
  • Kiekvienos pamokos mokymo rezultatai vertinami pažymiu ir įrašomas į profesijos mokymo dienyną. 
  • Profesinio mokymo praktinis darbas įvertinamas užsiėmimo pabaigoje. 

6.3. Savarankiškas darbas 

  • Savarankiško darbo tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
  • Savarankiškas darbas gali trukti 15-45 minutes.
  • Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.
  • Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.
  • Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).
  • Savarankiškas darbas gali būti vertinamas „mažuoju“ pažymiu. Trijų savarankiškų darbų įvertinimų pažymys įrašomas į dienyną.
  • Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.
  • Savarankiškas papildomas darbas – mokinio pasirinktas individualus darbas, atitinkantis programų reikalavimus ( darbas su IKT, rengimasis projektinio darbo pristatymui, papildomas rengimasis egzaminams, referatas, pateiktys ir kt.) 

6.4. Apklausa raštu ar žodžiu 

  • Tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas.
  • Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios, apimančios 1-2 pamokų temas.
  • Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas, monologinis kalbėjimas, raiškus teksto skaitymas, teksto pasakojimas, uždavinių sprendimas, brėžinių, schemų sudarymas, grafiniai darbai.
  • Apklausa gali trukti iki 20 minučių.
  • Apklausa vertinama pažymiu arba kaupiamaisiais taškais. 

6.5. Dalyvavimas mokyklos, miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose. 

6.6. Mokinių pasiekimų, pažangos, pastangų  kaupiamasis vertinimas organizuojamas ir fiksuojamas remiantis šiais kriterijais: 

  • Už aktyvų darbą pamokoje, veikloje,  kūrybiškumą, iniciatyvumą;
  • Vertybines nuostatas į dalyką, mokymosi procesą.
  • Už namų darbų atlikimą;
  • Už papildomų darbų  rengimą, jų pristatymą, darbą grupėse;
  • Už dalyvavimą renginiuose, konkursuose, olimpiadose, varžybose;
  • Už kitus mokytojo nuožiūra pasirinktus kriterijus (numatyti kiekvieno mokytojo vertinimo metodikoje).
  • Taškų (balų, „mažųjų pažymių) suma (vidurkis)  keičiama (konvertuojama) į pažymius, kurie surašomi į dienyną. 

6.7. Namų darbai – tai sudėtinė mokymosi proceso dalis: 

  • Jie papildo ir įtvirtina įgytas žinias, formuoja savarankiško mokymosi įgūdžius.
  • Namų darbams užduodama tai, ko mokinys nespėjo padaryti, išmokti klasėje per pamokas.
  • Namų darbai neskiriami mokinių atostogų, švenčių, savaitgalių dienomis.
  • Per ,,langus“ mokiniams sudaromos galimybės ruoštis kitoms pamokoms, ruošti namų darbus bibliotekoje, naudotis internetu ir kitomis mokymo priemonėmis. Namų darbų vertinimas atsispindi kiekvieno dalyko mokytojo vertinimo metodikoje. 

7. MOKYMO IR VERTINIMO INDIVIDUALIZAVIMAS, DIFERENCIJAVIMAS 

7.1. Gabių mokinių ugdymas: 

  • Mokykla sudaro galimybes mokytis išplėstiniu kursu šių dalykų: lietuvių k., matematikos, anglų k., informacinių technologijų.
  • Žinių gilinimui siūlo  dalykų  modulius.
  • Dalykų mokytojai mokslo metų pradžioje išsiaiškina mokinių gebėjimus, pasiekimus, mokymosi motyvaciją ir identifikuoja gabius mokinius.
  • Mokytojai, dirbdami su gabesniais mokiniais individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo procesą, taiko aktyvius mokymo(si) metodus (projektiniai darbai, konkursai, olimpiados, kūrybiniai darbai). Gabesni mokiniai, vadovaujami mokytojo padeda silpnesniems mokiniams įveikti mokymosi sunkumus. 

7.2. Pagalba mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų: 

  • Dalykų mokytojai ir grupių auklėtojai mokslo metų pradžioje išsiaiškina mokinius, turinčius mokymosi sunkumų.
  • Mokytojai, dirbdami su silpnesniais mokiniais, individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo procesą, skatina mokymosi motyvaciją, įvertina jų pastangas.
  • Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams nuolat padeda dalykų mokytojai, grupių auklėtojai, gabesni mokiniai, bibliotekos darbuotojai, bendrabučių auklėtojos.
  • Kiekvieną mėnesį organizuojamos konsultacijų ir atsiskaitymų pamokos (pagal nustatytas dienas).Konsultacijų ir atsiskaitymų grafikas skelbiamas viešai.
  • Nepažangiems mokiniams skiriamas papildomas darbas (individualios ir diferencijuotos užduotys).
  • Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu.
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams numatomas individualus pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokiniams sudaromas individualios programos įsisavinimo lygis. Jie gali būti vertinami labai gerais, gerais ir nepatenkinamais pažymiais (jei matyti, kad mokinys turi potencialių galių, bet nesistengia). Specialiųjų poreikių mokinių pusmečių ir metiniai pažymiai turėtų būti patenkinami.  

8. VERTINIMO INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS 

8.1. Mokytojas kaupia: 

  • Kontrolinių darbų rezultatus;
  • Kūrybinių, projektinių darbų pavyzdžius, jų įvertinimą;
  • Mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. įrodymus (pvz., diplomus, padėkas, protokolus ir pan.);
  • Pusmečio, metinio neformalų vertinimą;
  • Rezultatų suvestines;
  • Papildomų darbų atsiskaitymo įvertinimai fiksuojami pagal nuosekliojo mokymosi reglamentuotą tvarką. 

8.2. Įvertinimo fiksavimas

  • Mokinių pasiekimai fiksuojami vidurinio ugdymo mokytojo dienynuose, vidurinio ugdymo dienynuose, profesijos mokymo dienynuose ir mokinio pažangumo knygelėse.
  • Baigiamosios praktikos įvertinimas fiksuojamas praktikos dienynuose ir profesijos mokymo dienynuose.
  • Visą reikalingą informaciją  mokiniams ir tėvams apie pasiekimus, pagyrimus ir kitus įrašus grupių vadovai ir dalykų mokytojai fiksuoja laiškuose tėvams ir pažangumo knygelėse.
  • Už įvertinimų fiksavimą dienynuose  atsakingi dalykų mokytojai ir grupių vadovai. 

9. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS  BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ 

9.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti, įvertinti  taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys,  įskaita arba egzaminas) 

9.2. Pusmetis vedamas, jei yra buvę dvidešimt  ir daugiau pamokų. 

9.3. Pusmečio pažymys vedamas  ne mažiau kaip iš trijų pažymių. 

9.4. Pusmečių, metiniai pažymiai vedami skaičiuojant pažymių, pusmečių  aritmetinį vidurkį. Esant 5,5 ir 8,5 vidurkiui (riba tarp pasiekimų lygio), mokytojas atsižvelgia į mokinio kaupiamojo vertinimo pasiekimus, pastangas, mokymosi tikslus. 

9.5. Mokslo metams pasibaigus į aukštesnį kursą keliami mokiniai, turintys teigiamus įvertinimus. 

9.6. Mokiniai, turintys dalykų neigiamus metinius įvertinimus, sąlyginai keliami į aukštesnį kursą ir turi likviduoti įsiskolinimus iki mokytojų taryboje nustatytos datos. 

9.7.Jei mokinys per pusmetį praleido daugiau negu pusę pamokų be pateisinamos priežasties ir nustatytu laiku neatsiskaitė, jis neatestuojamas. 

9.8.Baigę vidurinio ugdymo programą (12 klasių) mokiniai laiko mokyklinius arba valstybinius (pasirinktinai) brandos egzaminus. 

9.9.Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę ne mažiau kaip du brandos egzaminus mokiniai gauna brandos atestatus. 

9.10.  Baigę vidurinio ugdymo programą ir turintys neigiamus metinius įvertinimus arba neišlaikę visų brandos egzaminų, gauna mokymosi pasiekimų pažymėjimus. 

9.11.  Baigiamojo kurso mokiniai, turintys teigiamus profesinių dalykų metinius įvertinimus, išlaikę tarpinius privalomus egzaminus, atlikę baigiamąją praktiką, laiko baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus. 

9.12.        Mokiniams, baigusiems  pirminio profesinio mokymo  programą, išduodamas kvalifikuoto darbuotojo diplomas. 

9.13.        Mokiniams, nebaigusiems  pirminio profesinio mokymo programos, išduodamas pažymėjimas. 

9.14.    Mokiniams, nebaigusiems vidurinio ugdymo, pirminio profesinio mokymo programos arba išvykstantiems iš mokyklos per mokslo metus į kitą ugdymo įstaigą, išduodamos pažymos. 

10. INFORMAVIMAS APIE VERTINIMĄ 

10.1. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ir raštu pagal bendrą mokyklos tvarką (dienynuose, brandos ir baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų protokoluose, pusmečių ir metinėse suvestinėse, mokinio pažangumo knygelėse, laiškuose tėvams). 

10.2. Mokiniams: 

  • Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
  • Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką, dalyko vertinimo kriterijus. 

10.3. Mokytojams, auklėtojams,  administracijai: 

  • Laiku surašant pažymius į dienynus.
  • Dalykų mokytojai apie probleminius atvejus (lankomumą, pažangumą, elgesį) informuoja grupės vadovą nedelsdami. Jei grupės vadovo auklėjimo priemonės nepadeda ir situacija kartojasi, mokiniams padeda Vaiko gerovės komisija, socialinis pedagogas, informuojami tėvai.
  • Pasibaigus pusmečiui, mokslo metams, grupių auklėtojai pristato skyrių vedėjams pasiekimų ir lankomumo suvestines. 

10.4. Tėvams: 

  • Tėvai (globėjai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą (laiškais,  telefonu, individualaus pokalbio metu, tėvų susirinkimų metu)
  • Tėvus (globėjus) informuoja grupės auklėtojas.
  • Tėvų susirinkimai organizuojami tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų tarybos posėdžiuose. 

11. Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo dalykų vertinimo sistemos pateikiamos prieduose.

_______________________ 

Vertinimo tvarkos atnaujinimo grupė: 

Regina Akavickienė 

Danutė Saudravienė 

Violeta Bražinskienė 

Jolanta Raišuotienė 

Inga Pranckevičienė 

Genovaitė Budzinskienė 

Daiva Bartkuvienė 

SUDERINTA: 

Vidurinio ugdymo dalykų metodikos grupės posėdyje  2012-05-09,  protokolo Nr.4 

Paslaugų verslo ir administravimo dalykų metodikos grupės posėdyje 2012 - 05 – 09, protokolo Nr.5 

Statybos ir mechanizacijos technologijų dalykų metodikos grupės posėdyje 2012-05-09, protokolo Nr.5 

PRITARTA: 

Mokytojų  tarybos posėdyje 2012-05-30, protokolo Nr.V12-5